Labai labai noriu susidėt viską ką čia atsivežiau ir grįžt kuo greičiau į Vilnių, kas teoriškai dar kurį laiką neįmanoma, nes dabar TURIU būti čia. Jei kas man būtų pasakęs rudenį, kai pakuodamasi daiktus vos neverkiau, jog taip greit ir lengvai atprasiu nuo šių namų ir mylimo gimto miesto, kaži ar būčiau patikėjus. Kartas nuo karto sugrįžt savaitgaliams būna labai gera ir kelionė traukiniu net gi būna su menku jauduliuku, kad va, važiuoju namo, bet pabuvus keletą savaičių ir žinot, kad dar daugiau liko čia būt - neguodžia. Pripratau, kad mane supa kitokia buitis, kiti veidai su visai kitokiais įpročiais, kita kasdieninė rutina ir faktas, kad ataskaitas ką, kur, kada dariau teikiu tik sau. Tai gi, turiu daug gražaus laiko ugdyt savo pakantumą ir lankstumą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą