būti kitur

Labai labai noriu susidėt viską ką čia atsivežiau ir grįžt kuo greičiau į Vilnių, kas teoriškai dar kurį laiką neįmanoma, nes dabar TURIU būti čia. Jei kas man būtų pasakęs rudenį, kai pakuodamasi daiktus vos neverkiau, jog taip greit ir lengvai atprasiu nuo šių namų ir mylimo gimto miesto, kaži ar būčiau patikėjus. Kartas nuo karto sugrįžt savaitgaliams būna labai gera ir kelionė traukiniu net gi būna su menku jauduliuku, kad va, važiuoju namo, bet pabuvus keletą savaičių ir žinot, kad dar daugiau liko čia būt - neguodžia. Pripratau, kad mane supa kitokia buitis, kiti veidai su visai kitokiais įpročiais, kita kasdieninė rutina ir faktas, kad ataskaitas ką, kur, kada dariau teikiu tik sau. Tai gi, turiu daug gražaus laiko ugdyt savo pakantumą ir lankstumą.

apie per didelius laiko turėjimus, kuriuos atiduodu j a m

Per didelis laiko turėjimas yra kur kas baisiau nei jo trūkumas, o būnant studentu būtent šie du poliai ir būna, jokių viduriukų. Arba vienu metu visi deadline'ai, sesija ir daugybė puikių pasiūlymų pasilinksminti, kurių beveik neįmanoma atsisakyti, arba viskas baigta, sėdi savo hometown'e, vien mintis apie ėjimą kažkur už namų durų tave verčia jau šaltį ir tik nori užmigti žiemos miegu iki pavasario. Deja, kaip dažnai būna, ne visi mano norai pildosi, pastarasis taip pat, todėl puikus metas visoms užslėptoms mintims lįsti iš giliausių kertelių ir graužti mane. Ir labai stipriai. Pradedu kamuot save tokiais absurdiškais klausimais, kad net pradeda darytis liūdna ne nuo pačių klausimų, o nuo jų absurdiškumo. Dar liūdna, kad jie dažniausiai sukasi apie jį, o tas jis dažnai toks trumpalaikis būna, nors ir nevirsta į mudu, o tik tyliai tyliai išeina, kol ratas pradeda suktis iš naujo su kitu juo. Ir taip dalinu dalinu vis save, o ilgais vakarais, per ilgai naktinėjant vis bandau sudėt visus tuos taškus, bandyt atsakyt kodėl taip, o ne kitaip, ką dariau ne taip, kaip reikėjo daryt ir galiausiai vis tiek būnu ten pat, kur buvau pradžioje.

Labas, mano naujas dienorašti. Ryt prasideda mano darbeliai, gal ir aš bus pozityvesnė.